NAKTIGARSIAI  II

NORIU PASAKYTI M...Keistuoliškos variacijos pagal D.Čepauskaitės poeziją

Artūro Morozovo nuotraukos (Agency NEWS BRIDGEPIX)

Žiūrovams ir klausytojams Palangos RAMYBĖS kultūros centre, pasibaigus liepos 9-osios susitikimui, turbūt nedavė ramybės mintis: “tai štai kodėl mes taip gyvename”... Daug kas galėtų būti visai kitaip, geriau (!?), jeigu... jeigu pačiose kasdieniškiausiose, iki begalybės banalaus mūsų gyvenimo situacijose, prabiltume į savo artimą (tolimą:) eilėmis! Poezija!

NAKTIGONĖSE poeziją vaidino aktorė Joana Čižauskaitė, poeziją šoko aktorius Irmantas Bačelis, poeziją grojo ir dainavo kompozitorius Andrius Kulikauskas.

POEZIJA

Esu karvė, vardu Poezija,
duodu šiek tiek pieno,
paprastai 2,5% riebumo,
kartais pavyksta
išspausti ir iki trijų,
didžiuojuos, kad jis apdirbamas
pažangiausia technologija
ir popieriniuose tetrapakuose
pasiekia nereiklius vartotojus,
sergu visomis ligomis,
kurios nesvetimos gyvai būtybei
ir kruopščiai aprašytos
veterinarijos vadovėliuose,
ganausi geroje bandoje
(kolektyvas draugiškas,
kalbos barjerų nėra),
bijau sparvų ir zootechniko,
galiu būti ir kitaip naudinga –
užėjus šalnoms, kai nusilengvinsiu,
įlipk į mano krūvą basas,
pamatysi – tokia šiluma,
nuo padų pakils
iki pat pakaušio.

Čepauskaitė, Daiva. Nereikia tikriausiai būtina: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.

Dėkojame visiems, bet labiausiai - poetei Daivai Čepauskaitei, kurios kūryba inspiravo ir Keistuolių teatro spektaklį “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”, ir jo variacijas Naktigonių scenoje. Skausmingas ir juokingas, kupinas kasdienybės poezijos ir banalios begalybės, kaip tas klausimas: “kaip gyveni?” .

KAIP GYVENI?

– Gerai, sakau, gerai.
Išsimiegojau.
Nieko nesapnavau.
Atsikėliau savo noru.
Pažiūrėjau į veidrodį.
Nepamačiau nieko neįprasto.
Prisiminiau vieną kitą žmogų.
Vieno kito neprisiminiau.
Nuvaliau trupinius nuo stalo.
Radau raziną.
Atidariau langą.
Kartą jaučiausi laiminga.
Du kartus nelaiminga.
Tris kartus niekaip nesijaučiau.
Kartą pagalvojau apie gyvenimo prasmę.
Du kartus apie beprasmybę.
Tris kartus nieko negalvojau.
Kosėjau.
Nieko neskaudėjo.
Nieko netrūko.
Niekam nerūpėjau.
Žiūrėjau žinias.
Perkirpo juostelę.
Davė interviu.
Bombardavo.
Nuskendo du vaikai ir automobilis
(atskirai).
Apie automobilį pasakojo ilgiau
nei apie vaikus.
Dirstelėjau į kiemą.
Dirstelėjau į piniginę.
Žvilgtelėjau į praeitį.
Sudėliojau praradimus.
Pasidžiaugiau atradimais.
Apžvelgiau įvykius.
Apmąsčiau kontekstą.
Įvertinau objektą.
Suradau sąsajas.
Išsiaiškinau priežastis.
Pagerbiau tylos minute mirusius.
Atsidusau dėl mylimo.
Pagalvojau apie motiną.
Persirengiau.
Gerai, sakau, gerai.

Čepauskaitė, Daiva. Nereikia tikriausiai būtina: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.

VAT inf.