Vykdydamas Nacionalinių muzikos ir scenos kūrinių įrašų ir natų leidybos projektų dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-31 (Žin., 2008, Nr. 15-537, Nr. 134-5212) 20 punktą bei atsižvelgdamas į Muzikos ekspertų ir Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos pateiktas rekomendacijas (2009 m. vasario 13 d. protokolas Nr. 2): 1. S k i r i u 2009 m. valstybės biudžeto lėšas šiems projektams: [...] 1.8. Viešosios įstaigos „Vieno aktoriaus teatras“ projektui „Kompaktinių plokštelių kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“. 2009 m. kolekcijos albumų (XV-XXI) leidyba - 11000 Lt; 2. P a v e d u: 2.1. Profesionalaus meno skyriui parengti sutartis su šio įsakymo 1 punkte nurodytais juridiniais asmenimis, išskyrus ministerijos tiesioginio reguliavimo sričiai priklausančias biudžetines įstaigas, nurodytas šio įsakymo 1.4, 1.7 ir 1.12 punktuose; 2.2. Finansų ir turto valdymo skyriui parengti ministerijos tiesioginio reguliavimo sričiai priklausančių biudžetinių įstaigų, nurodytų 1.4, 1.7 ir 1.12 punktuose, projektų sąmatą; 2.3. Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriui finansavimą juridinių asmenų, nurodytų šio įsakymo 1 punkte, išskyrus ministerijos tiesioginio reguliavimo sričiai priklausančių biudžetinių įstaigų, nurodytų šio įsakymo 1.4, 1.7 ir 1.12 punktuose, vykdyti tik pateikus projektų vykdymo dalinio finansavimo sutartis ir prie jų pridėtas vykdymo išlaidų sąmatas.
|
sutartys
|
|
|
Sąskaitos išrašas
Kredito apyvarta LTL 11 000.00 |
Sąskaitos išrašas
Debeto apyvarta LTL 12 735.90 |
Sąskaitos išrašas
Debeto apyvarta LTL 4 563.56 |
2005-ųjų rudens pradžioje, Vilniaus Mokytojų namuose buvo pristatyta pirmoji mano įsteigtos VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ išleista kolekcijos „Lietuvių aktorių balsai“ kompaktinė plokštelė „Nieko nepasakyta“ – Sauliaus Mykolaičio (1966-2006) debiutinis autorinių dainų albumas, o 2009 m. rugsėjį ten pat, sausakimšoje svetainėje, sutiktas jau dvidešimtasis kolekcijos diskas „Valhala“ – 45-ojo „Poezijos pavasario’2009“ laureato Rimvydo Stankevičiaus poeziją skaito aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikos autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas. Asmenine iniciatyva, pritariant saujelei kolegų bendraminčių, vykdomas unikalus nematerialaus paveldo išsaugojimo projektas, kurio tikslas įamžinti XX - XXI šimtmečių sandūroje kūrusių ir tebekuriančių įvairių kartų Lietuvos teatro menininkų – dainuojančių aktorių ir aktorių skaitovų – balsus. CD Kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“ – tai mūsų gyvojo kultūrinio paveldo išraiškų atmintis ir istorinis dokumentas ateities kartoms, puoselėjantys gimtąją kalbą, literatūrą, žinomiausius jos interpretatorius, kurių scena – visa Lietuva...
Vykdyti leidybinį projektą – CD Kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“, kurio unikalių albumų tiražų vidurkis yra vos 500 egz., be rėmėjų pagalbos būtų neįmanoma. Todėl dalyvavau LR Kultūros ministerijos paskelbtame NACIONALINIŲ MUZIKOS IR SCENOS KŪRINIŲ ĮRAŠŲ IR NATŲ LEIDYBOS konkurse ir 2009 m. vasario mėn. sulaukiau žinios, kad Ministerija paskyrė 11 000 litų dalinį finansavimą 2009 m. Kolekcijos albumų leidybai. Pasitikėdamas KM kaip valstybės institucija, viešai paskelbtu Ministro pasirašytu įsakymu, nedelsiant išsiunčiau suderintą ir pasirašytą sutartį ir pagal su Ministerija suderintą projekto sąmatą pradėjau projekto vykdymą. Pradėjau, nes žinau iš patirties, kad kartais paskirto finsavimo sulaukdavau projektui jau įpusėjus ar net jį pabaigus, bet visada sulaukdavau, todėl ir šį kartą pradėjau nelaukdamas, kol realiai skirtas finansavimas bus pervestas. Po trijų mėnesių, kai pagal suderintą su Ministerija sąmatą, dėl 2009 m. dalinai remiamų kolekcijos albumų: „33 sonetai“ (1560), „44 čiulbėjimai“ (1400), „Gyvenimas – tai geidžiamas apsigavimas!“, „Valhala“, „Apuoko valanda“ (8040) – numatyti 11 000 tūkstančių faktiškai jau buvo panaudoti, kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad dėl peržiūrėto biudžeto, Ministras pasirašė įsakymą dėl įsakymo pakeitimo ir žadėto dalinio finansavimo n e b e b u s... Maža to, lygiai tokia pati nemaloni situacija atsitiko ir su kitu VAT projektu, IV literatūros ir muzikos "Naktigonėmis‘09", kuriam KM taip pat vasario mėn. buvo skyrusi dalinį finansavimą kitame SKAITYMO SKATINIMO programų konkurse. Apie tai, kad žadėto finansavimo nebus sužinojau taip pat tik gegužės mėn. pabaigoje, „Naktigonių“ atidarymo renginio dieną. Šiuo atveju, nors jau ir buvo viešai paskelbta visos vasaros programa, dar galėjau „apkarpyti" sumanymą ir kai kurių planuotų, anonsuotų vakarų tiesiog nerengti, todėl pasekmės nebuvo tokios skaudžios, bet „nuosėdos" liko ilgam. Nesusipratime buvo ir vakarų dalyviai, su kuriais jau buvome susitarę, ir lankytojai, žiūrovai, kurie nepastebėję nelauktų programos pasikeitimų gausiai rinkosi į atšauktus renginius... Esu giliai įsitikinęs, kad tai labai neteisinga jau ĮVYKDYTO projekto atžvilgiu, neatsakinga ir nenormalu, kad teisinėje valstybėje taip akivaizdžiai pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Teisėtų lūkesčių apsaugos principo esmė – apsaugoti asmens, kuriam teisinė sistema davė pagrindą tikėtis, kad jis turės tam tikrą rezultatą, interesus. Šis principas suprantamas ir kaip valdžios pareiga laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų taip, kad nenukentėtų asmenų interesai. Prašau įsigilinti į susiklosčiusią situaciją ir rasti būdą bent iš dalies kompensuoti asmeninius nuostolius, kuriuos patyriau, kai LR Kultūros ministerija vienašališkai atsisakė anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, t.y. atšaukė paskirtą dalinį finansavimą projektui, kuris per tą laiką jau buvo įgyvendintas vykdytojo lėšomis. Patikėjęs Jūsų pasirašytu įsakymu, puoliau į gilią finansinę „duobę“, prilygstančią 8 mėn. Valstybės stipendijos išmokų dydžiui... Įsivaizduokite prašau, kad Jums staiga pranešama, jog dėl sunkmečio privalote grąžinti kurio nors ankstesnio mėnesio atlyginimą, nors jis jau seniai išleistas. Kaip kažin Jūs jaustumėtės? Ir ką galvotumėte apie visa tai? Tuo pačiu prašau rekomenduoti kitų valstybės institucijų vadovams, kad jie rinkdamiesi atminimo ar kitas dovanas (kurios manau turėtų ir galėtų aukščiausiu lygiu repezentuoti Lietuvos valstybės kalbą, kultūrą, jos savitumą, išskirtinumą...) dažniau „atsigręžtų“ į unikalią CD Kolekciją „Lietuvių aktorių balsai“ . 2009 m. karts nuo karto vykdydamas projekto sklaidą pats kreipiausi į visus Seimo narius, į visus Ministrus, į visus Ambasadorius... Neatsiliepė NIEKAS! Ir tai turbūt yra pats tikriausias atsakymas į Bernardinai.lt vyr.redaktoriaus gerb.Andriaus Navicko rašinį „Kultūra Lietuvos politikams nerūpi?“, deja... Iš anksto nuoširdžiai dėkoju Jums už parodytą išskirtinį dėmesį ir linkiu kuo geriausių rezultatų Jūsų veikloje.
|
2005-ųjų rudens pradžioje, Vilniaus Mokytojų namuose buvo pristatyta pirmoji (mano įsteigtos VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“) išleista kolekcijos „Lietuvių aktorių balsai“ kompaktinė plokštelė „Nieko nepasakyta“ – Sauliaus Mykolaičio (1966-2006) debiutinis autorinių dainų albumas, o 2009 m. rugsėjį ten pat, sausakimšoje svetainėje, sutiktas jau dvidešimtasis kolekcijos diskas „Valhala“ – 45-ojo „Poezijos pavasario’2009“ laureato Rimvydo Stankevičiaus poeziją skaito aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikos autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas. Asmenine iniciatyva, pritariant saujelei kolegų bendraminčių, vykdomas unikalus nematerialaus paveldo išsaugojimo projektas, kurio tikslas įamžinti XX - XXI šimtmečių sandūroje kūrusių ir tebekuriančių įvairių kartų Lietuvos teatro menininkų – dainuojančių aktorių ir aktorių skaitovų – balsus. CD Kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“ – tai mūsų gyvojo kultūrinio paveldo išraiškų atmintis ir istorinis dokumentas ateities kartoms, puoselėjantys gimtąją kalbą, literatūrą, žinomiausius jos interpretatorius, kurių scena – visa Lietuva... Džiaugiausi, kad 2009 m. man buvo paskirta Valstybės stipendija „Lietuvių aktorių balsai“ projekto sklaidai. Visus metus, siekdamas kryptingos projekto sklaidos, didžiausią dėmesį skyriau kolekcijos naujienoms, todėl stipendijos gavimo laikotarpiu sudariau, išleidau ir pristačiau visuomenei 7 (vienas dvigubas) naujus CD Kolekcijos „Lietuvių aktorių balsai“ albumus:
Vykdyti leidybinį projektą – CD Kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“, kurio unikalių albumų tiražų vidurkis yra tik 300-500 egz., be rėmėjų pagalbos būtų neįmanoma, todėl dalyvavau LR Kultūros ministerijos paskelbtame NACIONALINIŲ MUZIKOS IR SCENOS KŪRINIŲ ĮRAŠŲ IR NATŲ LEIDYBOS konkurse ir 2009 m. kovo mėn. sulaukiau žinios, kad vasarį Ministerija paskyrė 11 000 litų dalinį finansavimą 2009 m. Kolekcijos albumų leidybai. Pasitikėdamas KM kaip valstybės institucija, viešai paskelbtu Ministro pasirašytu įsakymu, nedelsiant išsiunčiau suderintą ir pasirašytą sutartį ir pagal su Ministerija suderintą projekto sąmatą pradėjau projekto vykdymą. Pradėjau, nes iš patirties žinau, kad kartais paskirto finsavimo sulaukdavau projektui jau įpusėjus ar net jį pabaigus įgyvendinti, bet visada sulaukdavau, todėl ir šį kartą pradėjau nelaukdamas, kol realiai skirtas finansavimas bus pervestas. Po trijų mėnesių (!), kai pagal suderintą su Ministerija sąmatą, dėl 2009 m. dalinai remiamų 5 (penkių) kolekcijos albumų: „33 sonetai“ (1560), „44 čiulbėjimai“ (1400), „Gyvenimas – tai geidžiamas apsigavimas!“, „Valhala“, „Apuoko valanda“ (8040) – numatyti 11 000 tūkstančių didžiaja dalimi faktiškai jau buvo panaudoti, kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad dėl peržiūrėto biudžeto, Ministras pasirašė įsakymą dėl įsakymo pakeitimo ir žadėto dalinio finansavimo n e b e b u s... Maža to, lygiai tokia pati nemaloni situacija atsitiko ir su kitu VAT projektu, IV literatūros ir muzikos "Naktigonėmis‘09", kurioms KM taip pat vasario mėn. buvo skyrusi dalinį finansavimą kitame SKAITYMO SKATINIMO programų konkurse. Apie tai, kad žadėto finansavimo nebus sužinojau taip pat tik gegužės mėn. pabaigoje, „Naktigonių“ atidarymo renginio dieną. Šiuo atveju, nors jau ir buvo viešai paskelbta visos vasaros programa, dar galėjau „apkarpyti" sumanymą ir kai kurių planuotų, anonsuotų vakarų tiesiog nerengti, todėl pasekmės nebuvo tokios skaudžios, bet „nuosėdos" liko ilgam. Nesusipratime buvo ir vakarų dalyviai, su kuriais jau buvome sutarę, ir lankytojai, žiūrovai, kurie nepastebėję nelauktų programos pasikeitimų gausiai rinkosi į atšauktus renginius... Esu giliai įsitikinęs, kad prisiimtų įsipareigojimų netesėjimas - labai neteisingas veiksmas jau ĮVYKDYTO projekto atžvilgiu. Neatsakinga ir nenormalu, kad teisinėje ES valstybėje taip be skrupulų pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Teisėtų lūkesčių apsaugos principo esmė – apsaugoti asmens, kuriam teisinė sistema davė pagrindą tikėtis, kad jis turės tam tikrą rezultatą, interesus. Šis principas suprantamas ir kaip valdžios pareiga laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų taip, kad nenukentėtų asmenų interesai. Prašau Kultūros ir meno tarybos narius įsigilinti į susiklosčiusią situaciją ir rekomenduoti LR Kultūros ministerijai bent iš dalies kompensuoti asmeninius nuostolius, kuriuos patyriau, kai KM vienašališkai atsisakė anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, t.y. atšaukė paskirtą dalinį finansavimą projektui, kuris per tą laiką jau buvo faktiškai baigiamas įgyvendinti vykdytojo lėšomis. Patikėjęs Kultūros ministro pasirašytu įsakymu, puoliau į gilią finansinę „duobę“, prilygstančią 8 mėn. Valstybės stipendijos išmokų dydžiui, kai jau šeštus metus vos išgyvenu pats susikūręs darbo vietą (esu VšĮ steigėjas), bet mokėdamas visus mokesčius teišgaliu sau skirti vos pusę vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio atlyginimo, taigi, teuždirbu per mėnesį vos 364,00 Lt ( tai aišku „anekdotas“, bet iš juodo humoro serijos...), nors vykdau Lietuvos kultūros istorijai prasmingą projektą, taigi, „Vardan tos Lietuvos...“ Beje, įsivaizduokite gerbiamieji, prašau, kad Jums staiga pranešama, jog dėl „sunkmečio“ privalote grąžinti kurio nors ankstesnio mėnesio atlyginimą, nors jis jau seniai išleistas. Kaip Jūs jaustumėtės? Ir ką galvotumėte apie visa tai ir apie valstybę, jos kultūros politiką? Tuo pačiu prašau Jūsų, pasitaikius progai, rekomenduoti visų valstybės institucijų vadovams, kad jie rinkdamiesi atminimo ar kitas dovanas (kurios manau turėtų ir galėtų aukščiausiu lygiu reprezentuoti Lietuvos valstybės kultūrą, kalbą, jos savitumą, išskirtinumą...) dažniau „atsigręžtų“ ir į unikalią CD Kolekciją „Lietuvių aktorių balsai“ . Tiesa, vykdydamas projekto sklaidą, 2009 m. karts nuo karto pats kreipiausi į visus Seimo narius, į visus Ministrus, į visus Ambasadorius... Deja, neatsiliepė NIEKAS! Ir tai turbūt yra pats tikriausias atsakymas į Bernardinai.lt vyr.redaktoriaus gerb.Andriaus Navicko rašinį „Kultūra Lietuvos politikams nerūpi?“, deja... Iš anksto nuoširdžiai dėkoju Jums už parodytą dėmesį, linkiu kuo geriausių rezultatų Jūsų veikloje ir nuoširdžiai sveikinu atkurtos Nepriklausomybės 20-mečio proga!
2010 m. kovo 5 d. Klaipėda Priedai: 1/ Ministro isakymas; 2/ Ministerijos laiškas, informuojantis apie paskirtas lėšas ir prašymas parengti sutartį; 3/ Suderinta išlaidų sąmata; 4/ Ministerijos laiškas dėl finansavimo nutraukimo ir mano SOS; 5/ Sąskaitos išrašas – asmeninių lėšų skolinimai; 6/ Sąskaitos išrašas – VAT mokėjimai už 2009 m. kolekcijos albumus; 7/ Sąskaitos išrašas – 2009 m. atlyginimai; 8/ Septyni 2009 m. išleisti Kolekcijos albumai; |
2009 03 02 LR Kultūros ministerija informavo, kad 2009 02 27 skyrė VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ 11 tūkst. litų dalinę paramą penkių Kompaktinių plokštelių kolekcijos „Lietuvių aktorių balsai“ albumų leidybai. Tačiau po trijų mėnesių (2009 05 25), kai suderinęs sąmatą ir nelaukdamas, kol skirtas valstybės finansavimas bus pervestas į įstaigos sąskaitą, asmeninėmis lėšomis apmokėjęs išlaidas ir už vykdytoją, ir už rėmėją, projektą jau buvau beveik įgyvendinęs, netikėtai sulaukiau kito ministerijos pranešimo, kad ministras (likimo ironija, aktorius R. Vilkaitis) atšaukė savo įsakymą ir skirto dalinio finansavimo nebus … Kaip gi taip? Ponios ir ponai, ar tokią „gerovės“ valstybę kūrėme? … Praėjo beveik 16 metų, per kuriuos dėl neteisingo, nežmoniško poelgio daugybę kartų kreipiausi į Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės narius, ministeriją, rašydamas prašymus padėti – kompensuoti patirtus nuostuolius, nes įvykdęs nekomercinį kultūros projektą, kuriam buvo skirtos valstybės biudžeto lėšos, tačiau vėliau, jau po to, kai beveik buvau jį įvykdęs, dalinė parama buvo atšaukta, todėl puoliau į gilią finansinę „duobę“ :( Visi mano prašymai buvo kaip žirniai į sieną … Niekas iki dabar neprisiėmė atsakomybės. Ir tik gerbiamas Šarūnas Birutis, Kultūros ministru jau dirbęs ir 16-oje Lietuvos vyriausybėje, vienintelis iš gausios valdininkų armijos 2013 m. ištiesė pagalbos ranką – ne tik atsiliepė, priėmė, išklausė, bet ir už 1 tūkst. litų repezentacijai skirtų lėšų įsigijo mano išleistų unikalių kompaktinių plokštelių, kurias žadėjo paskleisti po Lietuvą kelionių ir susitikimų metu. Man tai nepaprastai svarbu, todėl dar kartą nuoširdžiai dėkoju. Tačiau … Dar yra likusi gana ženkli suma (10 tūkst. litų, t. y. 2896 eurų), kuri valstybės išlaidų kontekste yra menkniekis, tačiau asmeniui, turinčiam rimtų sveikatos problemų, klastingos ligos akivaizdoje gyvenančiam tik iš negalios pensijos, yra gyvybiškai svarbi ir labai reikalinga. Tuo labiau, kad dar esu ne senatvės pensijos amžiaus ir valstybė, kaip paaiškėjo prieš metus, neteisėtai neleidžia pasinaudoti asmeninėmis lėšomis, sukauptomis II pakopos pensijų fonde. Grąžinkite, prašau, žmonėms tai, kas jiems priklauso, kol nevėlu... |