Pranciškaus Narušio dedikacija Klaipėdos
universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedros 30-mečiui. 2 CD
rinkinyje atsispindi ne tik klaipėdietiškos džiazo mokyklos istorija,
bet ir išskirtinis jos indėlis į visos Lietuvos džiazo muzikos raidą.
Groja: S. Atkočaitytė (fortepijonas), G. Narušytė (vargonai), T.
Adomavičius (trombonas), R. Bagdonas (fortepijonas), V. Bružas
(trimitas), J. Cechanovičius (gitara), V. Grubliauskas (trimitas), K.
Janušaitis (saksofonas altas), P. Jaraminas (fortepijonas), A. Joffė
(mušamieji), A. Kilis (saksofonas tenoras), A. Končius (fortepijonas),
R. Malinauskas (bosinė gitara), I. Moston (fortepijonas), P. Narušis
(klarnetas, birbynė, saksofonas altas, saksofonas tenoras), Š. Pupelis
(saksofonas baritonas), S. Šiaučiulis (fortepijonas), Klarnetų kvintetas
(vadovas P. Narušis), LRT Lengvosios muzikos orkestras (meno vadovas ir
dirigentas A. Končius), Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos
fakultetų orkestras (meno vadovas ir dirigentas P. Narušis).
1971–1993 m. įrašai atlikti Vilniaus
plokštelių ir Lietuvos radijo įrašų studijose. Garso režisieriai: R.
Lėgaudas, V. Lukoševičius, A. Mateika, E. Motiejūnas, R. Racevičius, M.
Velička. 2010 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų
salėje. Garso režisierius K. Lučinskas. |
 |
<...>
Džiazo katedros įkūrėjas bei vadovas
Pranciškus Narušis nesureikšmina Džiazo katedros Klaipėdoje atsiradimo
fakto. „Džiazo mokykla Klaipėdoje prasidėjo ne su katedros atsiradimu. Dar
prieš nelaimingą karą šiame mieste skambėjo džiazas. 1939 m. mano tėvelis
grojo džiazą lietuviškame Klaipėdos kariniame orkestre. Man atrodo, kad
groti džiazą išmokyti neįmanoma. Turi pats iš savęs groti. Sovietmečiu,
kai Klaipėdoje gyveno A. Paltinas, Kultūros namuose vykdavo didžiuliai
šokių vakarai, kuriuose estradinis orkestras grojo džiazo šokių muziką.
Aš, tuomet dar jaunuolis, S. Šimkaus konservatorijos studentas, vos
pramokęs groti saksofonu, jau grodavau su orkestru svingą. Nors manęs
niekas nemokė, kaip groti džiazą. Žinoma, gerai, kad Klaipėdoje atsirado
Džiazo muzikos katedra, bet svarbiau, kad ji ir ateityje būtų, stiprėtų,
kad Klaipėdos miesto vadovybė ir Kultūros ministerija pamąstytų apie
profesionalaus džiazo orkestro atsiradimą Klaipėdoje. Dabar mūsų darbas
eina perniek, Džiazo katedra bet kada gali užgesti, nes nėra tąsos.
Talentingiausi mūsų absolventai išsibarsto po visą Lietuvą, užpildo
įvairius kolektyvus, išvažiuoja į užsienį, nes Klaipėdai jie
nereikalingi.“
Jurga
Petronytė „Džiazo katedros kūrėjai svajoja apie profesionalų orkestrą“,
VAKARŲ EKSPRESAS, 2005 m. gruodžio 14 d.
|